Potasium
Tampilan
Mutiara potasium (ring minyak parafin, soang-soang ~5 mm) | |||||||||||||||||||||||||
| Potasium potasiyum· | |||||||||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Pabaosan | /pəˈtæsiəm/ | ||||||||||||||||||||||||
| Cingakan | klau kapérakan | ||||||||||||||||||||||||
| Bobot atom standar Ar, std(K) | 39.0983(1)[1] | ||||||||||||||||||||||||
| Potasium ring tabél périodik | |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
| Wilangan atom (Z) | 19 | ||||||||||||||||||||||||
| Watek | golongan 1 (logam alkali) | ||||||||||||||||||||||||
| Période | période 4 | ||||||||||||||||||||||||
| Blok | blok-s | ||||||||||||||||||||||||
| Konpigurasi éléktron | [Ar] 4s1 | ||||||||||||||||||||||||
| Éléktron per kulit | 2, 8, 8, 1 | ||||||||||||||||||||||||
| Cecirén pisik | |||||||||||||||||||||||||
| Pase ring STP | padet | ||||||||||||||||||||||||
| Titik lebur | 336.7 K (63.5 °C, 146.3 °F) | ||||||||||||||||||||||||
| Titik didih | 1032 K (759 °C, 1398 °F) | ||||||||||||||||||||||||
| Kapadetan (nampek s.r.) | 0.89 g/cm3 | ||||||||||||||||||||||||
| ri kala éncéh (ring t.l.) | 0.828 g/cm3 | ||||||||||||||||||||||||
| Titik kritis | 2223 K, 16 MPa[2] | ||||||||||||||||||||||||
| Panes fusi | 2.33 kJ/mol | ||||||||||||||||||||||||
| Panes panguapan | 76.9 kJ/mol | ||||||||||||||||||||||||
| Kapasitas panes molar | 29.6 J/(mol·K) | ||||||||||||||||||||||||
| Cecirén atom | |||||||||||||||||||||||||
| Paindikan oksidasi | −1, +1 (oksida basa kuat) | ||||||||||||||||||||||||
| Kaéléktronégatipan | skala Pauling: 0.82 | ||||||||||||||||||||||||
| Wasa ionisasi |
| ||||||||||||||||||||||||
| Jeriji atom | émpiris: 227 pm | ||||||||||||||||||||||||
| Jeriji kovalén | 203±12 pm | ||||||||||||||||||||||||
| Jeriji Van der Waals | 275 pm | ||||||||||||||||||||||||
| Cecirén liyanan | |||||||||||||||||||||||||
| Rupa alami | primordial | ||||||||||||||||||||||||
| Struktur kristal | kubus mapusat badan (bcc) | ||||||||||||||||||||||||
| Kagelisan swara pales tipis | 2000 m/s (ring 20 °C) | ||||||||||||||||||||||||
| Ékspansi térmal | 83.3 µm/(m⋅K) (ring 25 °C) | ||||||||||||||||||||||||
| Konduktivitas térmal | 102.5 W/(m⋅K) | ||||||||||||||||||||||||
| Resistivitas listrik | 72 nΩ⋅m (ring 20 °C) | ||||||||||||||||||||||||
| bacakan magnétik | paramagnétik[3] | ||||||||||||||||||||||||
| Karentanan magnétik molar | +20.8×10−6 cm3/mol (298 K)[4] | ||||||||||||||||||||||||
| Modulus Young | 3.53 GPa | ||||||||||||||||||||||||
| Modulus Shear | 1.3 GPa | ||||||||||||||||||||||||
| Modulus Bulk | 3.1 GPa | ||||||||||||||||||||||||
| Kakatosan Mohs | 0.4 | ||||||||||||||||||||||||
| Kakatosan Brinell | 0.363 MPa | ||||||||||||||||||||||||
| Nomor CAS | 7440-09-7 | ||||||||||||||||||||||||
| Lelintihan | |||||||||||||||||||||||||
| Panemuan miwah isolasi kapertama | Humphry Davy (1807) | ||||||||||||||||||||||||
| Isotop utama potasium | |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
Potasium utawi Kalium silih tunggil datu kimia antuk simbol K (saking Neo-Latin kalium) miwah wilangan atom 19. Potasium pinaka logam putih masawang pérak sané belek antuk kagetep nganggén tiuk antuk wasa sané akedik.[5]
- ↑ Méija, Juris; et al. (2016). "Atomic weights of the elements 2013 (IUPAC Technical Report)". Pure and Applied Chemistry. 88 (3): 265–91. doi:10.1515/pac-2015-0305.
- ↑ Haynes, William M., ed. (2011). CRC Handbook of Chemistry and Physics (édisi ka-92nd). Boca Raton, FL: CRC Press. p. 4.122. ISBN 1439855110.
- ↑ Magnetic susceptibility of the elements and inorganic compounds, ring Lide, D. R., ed. (2005). CRC Handbook of Chemistry and Physics (édisi ka-86). Boca Raton (FL): CRC Press. ISBN 0-8493-0486-5.
- ↑ Weast, Robert (1984). CRC, Handbook of Chemistry and Physics. Boca Raton, Florida: Chemical Rubber Company Publishing. pp. E110. ISBN 0-8493-0464-4.
- ↑ Augustyn, Adam. "Potassium/ Chemical element". Encyclopedia Britannica. Kaaksés 2019-04-17.
Potassium Physical properties

